Sportininkų mityba

Sportininkų mityba pagal Ksaverą Vaištarienę

Sportininkai visose pasaulio šalyse laikomi sveikiausiais žmonėmis. Tai jauniausia ir stipriausia suaugusiųjų grupė. Daugelio šalių žmonės labai gerbia ir myli savo geriausius sportininkus.

Sportininkai sveikatą stiprinasi treniruodamiesi, bet daug jėgų gauna ir iš sveikos bei teisingos mitybos. Sportininkų mityba rūpinasi jų komandos gydytojai dietologai. Yra sudaryti mitybos racionai ir jie mažai keičiami. Didelis dėmesys kreipiamas į maisto kaloringumą, kuris kai kurių sporto šakų sportininkams yra per didelis. Kaloringas maistas atima daug energijos, nes labai sunkiai virškinamas. Labai stiprūs ir galingi senovės Romos imperijos gladiatoriai pirmą kartą po rytinių treniruočių maistą, kuris tilpdavo jų suglaustuose delnuose t.y. 300-400 g. Gaudavo tik 14 val., vėliau jie valgydavo kiek stipresnę vakarienę. Tokia sistema gerai veikė sveikatą ir sportinius rezultatus.

Kad sportininkų mityba būtų tinkama reikalingi natūralūs maisto produktai, pagaminti Lietuvoje. Labai svarbu, kad sportininkai kiekvieną dieną gautų pakankamai veikliųjų medžiagų – vitaminų ir mineralinių medžiagų iš šviežių vaisių ir daržovių. Jų maiste turi būti balastinių medžiagų – celiuliozės, hemiceliuliozių, pektinų, lignino ir kutino, – kurios valo organizmą nuo teršalų. Sportininkų maiste turi būti medžiagų, saugančių nuo radiacijos, mikrobų ir virusų. Šios medžiagos yra vadinamos antioksidantais. Jų yra A, B grupės. C, D, E, P, K vitaminų kompleksuose bei atitinkamuose produktuose.

Sportininkai kasdie turi vartoti natūralius grūdų produktus iš rūpaus malimo ruginių ir kvietinių miltų, juodą ruginę duoną, sėlenas, įvairių kruopų košes, virtas vandeny. Kvietinės ir kukurūzų kruopos yra nerekomenduotinos, o ruginiai, avižiniai, miežiniai, ir kiti dribsniai labai vertingi. Šviežios, mažai troškintos ar garintos daržovės turi tapti mitybos pagrindu ir sudaryti didžiausią maisto dalį – 2/3 paros davinio. T.y. 500-600 g. Kasdien. Ne mažiau svarbūs yra švieži vaisia bei uogos. Jie turi nemažai A, C ir P vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jų reikėtų suvartoti 500 g. kasdien.

Greta gyvulinių baltymų: mėsos, žuvies, kiaušinių, ir pieno produktų reikėtų vartoti ir augalinius baltymus: pupeles, žirnius, lęšius, pupas, riešutus, saulėgražų ir moliūgų sėklas. Gyvulinius baltymus reikėtų apriboti dėl per didelio kiekio juose esančių kenksmingų medžiagų – purino bazių ir kitų toksinų, sukelenčių neurozes, druskų nusėdimą, inkstų nepakankamumą, sąnarių skausmus, kraujagyslių aterosklerozę. Mėsą reikėtų vartoti 3-4 kartus per savaitę. Žuvį 2-3 kartus, kiaušinius 2-3 kartus, varškę ir sūrius 2 kartus. Vienam valgymui užtektų 150-200 g. gyvulinių produktų.

Pieno arba kefyro, kas ką mėgsta, galima išgerti iki vieno litro per dieną, kitų kėrimų taip pat iki litro. Vengti dirbtinių vaisvandenių ir sulčių su nuodingais konservantais. Nevartoti baltų kvietinių miltų gaminių, įvairių saldumynų, šokolado, cukraus ir kitų saldiklių nes jie diminiralizuoja žmogaus organizmą, atima kalcį ir kitas svarbias mineralines medžiagas.

Sportininkams labai svarbu mitybos režimas. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turi būti valgomi vienu ir tuo pačiu laiku. Jiems reikalingas įvairenis maistas ir tik suderintas.

SPORTININKŲ MITYBA. VIENOS DIENOS VALGIARAŠTIS SPORTININKAMS.

8 VAL. Pusryčiai: arbata 300 ml. grikių košė su prieskoniais ir karotino aliejumi 200 g. Šviežių daržovių salotos 200 g. riekė duonos 100 g.

13 VAL. Pietūs: daržovių sriuba 400 g. troškinta jautiena 200 g. Pomidorų salotos su grietine 300 g. duonos 100 g.

18 VAL. Vakarienė: žalia arbata su medumi 300 g. virta žuvis su prieskoniais 150 g. virtų burokėlių mišrainė 200 g. duonos 100 g.

Vaisiai ir kai kurie pieno produktai valgomi papildomai, kai kurie gėrimai irgi geriami tarp valgių.