Įsijungę televizorių prie sofutės, ar radiją mašinoje mes pastoviai girdime: judėjimas – sveikata. Ne vienas pagalvojame: pradėsiu ir aš – gal pabėgiosiu vakarais/rytais, ar paieškosiu netoli namų sporto klubo…ir t.t. ir t.t. Bet vis randame sau pasiteisinimų: nėra laiko, per brangu, sveikata neleidžia (!). O juk sportuoja net šaunuoliai invalidų vėžimėliuose. Tik štai tie, vien per 2008 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirę asmenys, o tai daugiau kaip pusė (54 proc.) visų mirusių, jau nebesportuos niekada. Kurią barikadų pusę renkiesi?
Sportas internetu, tai puiki galimybė tiems kam nuolat trūksta laiko, o gal ir privatumas daugeliui yra didelė vertybė. Internete rasite begalę mankštos ar sporto programų, kurias galėsite atlikti namuose ar kitoje jums tinkančioje aplinkoje.
Dar pagąsdinimų ir argumentų UŽ
Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniau nuo jų miršta. Fizinis pasyvumas padidina viršsvorio ir nutukimo, diabeto bei hipertenzijos riziką, kas lemia greitesnį širdies senėjimą.
Nėra nė vienų vaistų, kurie taip paprastai galėtų pailginti mūsų gyvenimą. Sportas infarkto riziką gali sumažinti iki 72 proc. Net rūkaliams gresia 40 kartų mažesnis pavojus nei dūmijantiems namisėdoms. Širdžiai būtina mankšta, kad ji pajėgtų kiekvienu plakimu perpumpuoti pakankamą kiekį kraujo. Nuolatinis fizinis aktyvumas padeda išvengti širdies bei smegenų arterijų susiaurėjimo, leidžia kūnui sunaudoti susikaupusius riebalus, gali padėti sumažinti aukštą kraujo spaudimą, pakelia „gerojo” cholesterolio lygį bei palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje.
Jei nors kartą per savaitę pabėgiosite valandą ar daugiau, pavojus susirgti širdies ligomis sumažės 42 proc. Greitas ėjimas 30 minučių kiekvieną dieną sumažina riziką susirgti širdies ligomis apie 18 proc., o riziką patirti širdies smūgį apie 11 proc.
Pradėkite dabar
Kaip bebūtų tingu ar sunku, labai svarbu pradėti tuoj pat, kol nesumąstėte dingsties atsisakyti. Širdžiai idealiai tinka šios sporto šakos: vaikščiojimas, plaukimas, ilgųjų nuotolių slidinėjimas, važinėjimas dviračiu ir pėsčiųjų turizmas. Galite rinktis, kas jums mieliausia: bėgimą, tenisą, gimnastiką ar šokius. Širdį taip pat stiprina plaukimas ir vandens procedūros. Tačiau nekelkite sau neįvykdomų užduočių, krūviai turi būti ne per dideli. Svarbiausia – ką nors daryti pagal jėgas ir nugalėti savo tinginį.
Iškart tapti sportininku negalite, tad pradėkite nuo kasdieninio sporto: atsisakykite liftų ir eskalatorių, automobilį palikite kuo toliau nuo parduotuvės, retkarčiais iš darbo namo pareikite pėsčiomis. Jei kasdien nueisite po 800 m, infarkto rizika sumažės 15 proc.
Jei niekada nesportavote, ar abejojate dėl savo sveikatos galimybių, nereikia pulti strimgalviais atsigriebti už tai, kas prarasta, bet ir nuleisti rankų negalima. Prieš pradėdami savarankiškus užsiėmimus būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Jei jums daugiau kaip 30 metų, pasidarykite elektrokardiogramą. Gydytojas parekomenduos jums labiausiai tinkamus fizinius pratimus ir padės sudaryti individualią treniruočių programą. Pavyzdžiui, žmonėms, vyresniems kaip 40 metų, rekomenduojama pradėti nuo dozuoto ėjimo, palaipsniui didinant tempą ir atstumą. Varginamiems antsvorio reikėtų rinktis lėtesnį tempą ir ilgesnes treniruotes.
Mankšta – gera pradžia
Visiems medikai rekomenduoja „Mankštą, neatsikėlus iš lovos“. Tokia dienos pradžia nepavojinga net ir turintiems bėdų su širdimi. Tai kompleksas, atliekamas vos tik prabudus, lovoje, jis tetrunka 5 minutes. O rezultatas – puiki nuotaika, darbingumas, o svarbiausia – dėkinga širdis:
1) sukiokite pėdas į skirtingas puses;
2) sugniaužkite ir atpalaiduokite rankų pirštus;
3) kilnokite rankas – po vieną, ir abi kartu;
4) stipriai išsitieskite, gulėdami ant nugaros, ir ant pilvo;
5) sukiokite galvą į skirtingas puses;
6) sėdėdami lovoje lankstykitės kūnu pirmyn – atgal, į kairę – į dešinę.
Tai be abejo, mažiausia, ką galėtumėte padaryti. Bet toks išsijudinimas paskatins būti aktyvesniam ir energingesniam visą dieną, nes priešingai negu gali atrodyti, mankštos metu organizmas daugiau energijos pagamina negu jos sunaudoja.
Be to, jei reguliariai mankštinsitės:
· sustiprės jūsų širdies raumuo, todėl padidės vadinamasis minutinis širdies tūris.
· Jeigu jūsų kraujo spaudimas yra per didelis, tinkama fizinė mankšta jį sumažins (ir sistolinį, ir diastolinį). O jeigu kraujo spaudimas yra pernelyg mažas, mankšta sugrąžins jį į normalias vėžes.
· Mankštinantis kraujas išnešioja po organizmą didesnį deguonies kiekį, todėl daugiau kraujo pasiekia visas kūno dalis.
· Mankšta retina pulsą ramybės būklės atveju. Tai yra labai svarbu, nes palengvinamas širdies darbas. Jeigu jūsų ramybės būklės pulsas yra 80, širdis dirba per sunkiai. Tinkamų fizinių pratimų kompleksas gali sureguliuoti jį iki 60 – taip „sutaupoma” iki 28 000 tvinksnių per 24 valandas.
Apetitas ateina bevalgant, kaip sako prancūzai, arba, 20 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu.
Po kurio laiko, net ir tie kurie teigė, kad paveldėjo iš protėvių tingėjimo geną ir judėti jiems tiesiog neskirta, tikrai išsijudins. Pradžia yra sunkiausia, bet ŠIRDŽIAI JUK NEĮSAKYSI.
Kad nebūtų taip: fizinė kultūra gydo, o sportas – žaloja
Kad sportuodami būtumėte ramūs dėl savo sveikatos ir galėtumėte įvertinti savo nuovargio lygį, medikai rekomenduoja stebėti, kaip jūsų organizmas reaguoja į fizinius krūvius pagal tokius požymius:
· Odos spalva – jei paraudo – žemas nuovargio lygis; žymiai paraudo – vidutinis; skaisčiai raudona oda, pamėlo lūpos, išblyškote – stop, nebesportuokit.
· Prakaitavimas – nedidelis – normalu; žymus, išprakaitavote virš juosmens – jau esate vidutiniškai pavargęs; labai prakaituojate, jau ir žemiau juosmens – didelis nuovargis.
· Kvėpavimas – padažnėjęs, ritmiškas – žemas nuovargio lygis; labai greitas, kartais kvėpuojate burna – vidutinis; labai gretas, neritmiškas, kvėpuojate išsižioję – stop!
· Judesiai – teisingi, normalūs – viskas gerai; nedideli sutrikimai – vidutiniškai nuvargote; nekoordinuoti judesiai – pakaks!
Atminkite: Pakankama fizinė veikla, daranti teigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai – mažiausiai 30 minučių 5 kartus per savaitę!